Smulkaus, vidutinio verslo ir asmeninių tinklapių portalas
   Trumpai apie...
    Naujienos
     Teta Kū-kū JK
     Šaltupys 2012
    Žaviausia JK ponia
   „Siena“
    O prie sienos...
     „Naujieji Vasiukai"
      2011
      2012
      2015
      2016
     Festivalis Seinuose
     Mūsų svečiai
     "Sienai" - 5-eri...
     Jau 100-asis...
      "Siena" Airijoje
     "Siena" Anglijoje
    Premjera
    Archyvas
   „Vitaminas T“
    Praryk vitaminą...
    Festivalis
     Festivalio vaizdeliai
   Ateik ir pamatysi...
   Jei nori šventę švęst...
   Foto albumas
   Kontaktai
   Administracija
  "Siena" Anglijoje


Gastrolės buvo sėkmingos

Iš gastrolių po Jungtinę Karalystę sugrįžo režisierės Hanos Šumilaitės vadovaujamas Voškonių kultūros centro suaugusiųjų teatras „Siena“. Per keturias dienas teatro aktoriai Vilma Jaciuvienė, Aleksandras Karpavičius, Danguolė Kasparienė, Artūras Satkevičius ir Mindaugas Smolinskas lietuvių bendruomenėms rodė spektaklį „Meilės išdaigos“, kurį sudaro Bernardo Šo komedija „Kaip jis melavo jos vyrui“ ir Anatolijaus Lunačarskio komedija „Žydrasis ekspresas“.

„Tikri Lietuvos patriotai tikrai ne Lietuvoje“

Pirmąjį viešnagės vakarą režisierė H. Šumilaitė kartu su 2006-aisiais anekdotų karaliumi tituluotu A. Karpavičiumi surengė kūrybos vakarą Londone, Psichologijos ir alternatyvios medicinos klube „Savi“. Klubui vadovaujanti jo įkūrėja Kristina Mačiulienė į Londoną atvyko prieš dešimt metų. Prieš emigruodama tėvynėje dirbo logopede, bet iš atlyginimo vos sugebėjo sudurti galą su galu, todėl nutarė ieškoti laimės svetur. „Kaip ir kiti klubo nariai, Lietuvoje buvome nurašyti, niekam nereikalingi, o atvykę čia visi ką nors pasiekėme, verslus įkūrėme. Kad nesinervinčiau, Lietuvos televizijos kanalų žinių nebeklausau, todėl gyvenu ramiai. Galiu pasakyti, kad tikri Lietuvos patriotai dabar gyvena tikrai ne Lietuvoje, o išeivijoje“, – pasakojo ponia Kristina.
Kita klubo narė – „Ryto“ vaikų darželio vadovė Rita Čepaitienė įkūrė šeštadieninę mokyklėlę „Aušra“. Jos draugė, buvusi Kauno „Aušros“ gimnazijos lituanistė ekspertė Nijolė Jankauskienė vadovauja šeštadieninei mokyklai „Švyturiukas“. Pasak pašnekovių, šeštadieninių mokyklėlių yra labai daug, jos veikia visuose pagrindiniuose Anglijos miestuose. Kasmet šių mokyklėlių pedagogai susitinka Londone rengiamame lietuviškų mokyklėlių mokytojų seminare, kur dalijasi darbo patirtimi, aptaria aktualias lietuvių kalbos mokymo ir vaikų ugdymo problemas.

Aktoriams negailėta aplodismentų

Londone gyvenantys lietuviai gausiai rinkosi žiūrėti spektaklio Bektono bendruomenės centre. Tarp prie stalų, nuklotų savo atsineštomis vaišėmis, sėdinčių žiūrovų buvo ir Londono lietuvių folkloro ansamblio „Saduto“ dainininkų, tad po spektaklio salėje nuvilnijo ir lietuviška daina. Londone ir jo apylinkėse gyvenantys lietuviai noriai bendravo su artistais, juos vaišino lietuvišku Utenos alumi, pasakojo apie keliones, atostogų planus, klausinėjo, kas dedasi Lietuvoje, kodėl valdžia neatskleidžia žmonėms tiesos apie banko „Snoras“ bankrotą ir kaip galima pragyventi iš minimalaus atlyginimo. Deja, atsakyti į paskutinį klausimą buvo tikrai sunku, tad teko tiesiog patylėti.
Salėje sutikau ir seną pažįstamą Birutę Gelumbauskienę. Buvusi ilgametė knygyno „Spindulys“ direktorė, į Londoną atvykusi su pirmąja emigrantų banga, džiaugėsi savo anūkais ir nenustygo pasakoti kelionėse po įvairias šalis su folkloro ansambliu patirtų įspūdžių. Ponia Birutė sakė įpratusi prie Londono, tad Lietuvoje gyventi ne tik negalėtų, bet jau ir nemokėtų. Jai kur kas maloniau sugrįžti į Kauną kelioms dienoms susitikti su draugais arba pailsėti Palangoje ar Šventojoje.

Ilga kelionė į Mančesterį

Vos prašvitus su gastrolių organizatoriais Arvydu ir Zita Beigomis išvykome į už 430 kilometrų esantį Mančesterį, kur po šv. Mišių teatras turėjo vaidinti čia esančio Lietuvių klubo nariams. Maždaug pusiaukelėje mūsų nekantriai laukė Lietuvai ir Lapėms neabejinga Horšamo mieste gyvenanti ponia Kristina Kruk.
Lenko ir žydės šeimoje gimusi mergaitė 1939 metais, prasidėjus karui, kartu su broliu atbėgo į Lietuvą slėptis nuo vokiečių ir prisiglaudė pas gerus žmones viename vienkiemyje Lapių apskrityje. Tuomečio Lenkijos susisiekimo ministro Jano Traubt duktė kaimo darbų neišmanė, tad ūkyje pagelbėti mažai ką galėjo, tačiau dėl to jai niekas nepriekaištavo. Netrūko ir žmogiškos šilumos. Šito ji iki šiol pamiršti negali. „Sunku įsivaizduoti, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas, jeigu ne tie mane priglaudę geradariai, pas kuriuos praleidau karo metus. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tokių gerų žmonių“, – iš susijaudinimo braukdama ašaras sakė aktoriams priėmimą surengusi ponia Kristina.
Mančesterio lietuvių namuose, kuriuose veikia Lietuvių socialinis klubas, aktorius iš Voškonių pasitikęs Lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Padvoiskis papasakojo šio gražaus 1873 metais statyto pastato istoriją. Mančesterio lietuvių klubas yra viena seniausių Jungtinėje Karalystėje lietuvių organizacijų, veikianti nuo 1925 metų. Šiame pastate miesto šiaurėje klubas įsikūrė 1948 metų pabaigoje.
Nors klubo valdybą visada sudarė lietuviai, visus juos vadinti Lietuvos piliečiais sunku. Pirmieji klubo steigėjai atvyko XIX amžiaus pradžioje. Po 1863 metų sukilimo caro kerštas buvo žiaurus: grėsė deportacijos, prasidėjo spaudos draudimo laikotarpis, net rašyti buvo reikalaujama rusiškomis raidėmis. Savo tėvynę tada paliko nemažai tautiečių, dalis jų pradėti gyvenimą iš naujo atvyko ir į Mančesterį. Jiems buvo atidaryta Šv. Kazimiero koplytėlė, skirta lietuviams, lenkams ir rusams, nes jie buvo „iš tos pačios šalies“. Čia vykdavo ir renginiai, vienas po kito įsisteigė Vytauto, Slavų ir Katalikų klubai. Kai koplyčia buvo perkelta į Šv. Kazimiero bažnyčią, patalpas užėmė 1925-aisiais įsteigtas Lietuvių socialinis klubas. Po karo jis buvo perkeltas į kitas patalpas. Šį namą klubas įsigijo 1948-aisiais.
„ Lietuvai atkūrus nepriklausomybę į Angliją ėmę būriais plūsti lietuviai neaplenkė ir Mančesterio. Pastatas, kuriame vaidinsite, priklauso klubui kaip organizacijai. Jos nariai, kurių yra daugiau kaip šimtas, yra šio pastato savininkai. Pastatas paveldimas, todėl tikimės, kad bus išlaikomas ir naujai atvykstančių lietuvių“, – sakė Jonas Podvoiskis.
Gausiai susirinkusią publiką spektaklis sužavėjo. Kai kuriems žiūrovams net vietų neužteko, spektaklį teko žiūrėti stovint. Po to, klubo bare užkandę kibinų, išvykome į netoli Bermingemo esantį Volverhamptoną , kur Vednesfieldo pagyvenusių žmonių gerovės centro salėje aktorių jau laukė žiūrovai.
Voškonių teatro „Siena“ gastroles režisierė H. Šumilaitė pavadino labai sunkiomis ir įtemptomis, tačiau sėkmingomis. „Londone teatras jau lankėsi antrą kartą, tad savo gerbėjų jau turėjome. Šįkart vaidinome ir kituose miestuose, kur esame vėl laukiami. Svarbiausia – žiūrovų įvertinimas“, – sakė režisierė.

Vituolis Joneliūnas
www.kaunoaleja.lt

Nuotraukos iš gastrolių



















Jūs esate šios svetainės lankytojas.